2021 m. lapkritį į Lietuvos teisę turi būti perkelta Vartotojų apsaugos, arba „Omnibus“, direktyva, dėl sankcijų dar vadinama naujuoju vartotojų teisių BDAR. Ji aktualiausia elektroninei prekybai, kurios reikšmė karantino metu išaugo, bei paslaugoms, už kurias atsiskaitoma vartotojų kuriamu turiniu ar asmens duomenimis. Prekybininkai naujovei ruošiasi, bet nerimauja dėl didelių baudų, kurios numatytos už pažeidimus.
Teisės aktų duomenų bazėje „Infolex“ išskiriami trys esminiai pakeitimai:
- nuobaudos už vartotojų teisių pažeidimus gali siekti iki 4% prekybininko metinės apyvartos toje valstybėje, kur įvyko pažeidimas, arba 2 mln. Eur, jei duomenų apie metinę apyvartą nėra. Kaip ir anksčiau, į galimus nuostolius reikia įskaičiuoti ir vartotojų ieškinius, nes vartotojai galės reikalauti žalos atlyginimo už nesąžiningą komercinę praktiką.
- Į vartotojų teisių apsaugą įtraukiami nepiniginiai mokėjimai, mokant už paslaugas asmens duomenimis. Tai reiškia, kad tokiems susitarimams taip pat bus taikomos standartinės vartotojų teisių apsaugos garantijos, pavyzdžiui, galimybė per 14 dienų nutraukti sutartį.
- Didinami skaidrumo įpareigojimai pirkimams internetu, už kurių nevykdymą grės baudos. Taigi, draudžiama naudoti netikrus atsiliepimus ir rekomendacijas. Būtina nurodyti produktų reitingavimo sąrašuose kriterijus, atskleisti, kuris produktas reitinguojamas kitaip dėl mokamos reklamos.
Įgyvendinant šiuos reikalavimus, verslui gali kilti nemažai sunkumų. Pavyzdžiui, prekybininkai bus įpareigoti ne tik nenaudoti netikrų atsiliepimų, bet ir užtikrinti, kad jų svetainėje pateikti atsiliepimai yra tikri, ir paskelbti, ar ir kaip laikomasi šio reikalavimo.
Stasys Drazdauskas, teisės firmos „Sorainen“ advokatas ekspertas, VŽ teigia, kad jau dabar kyla klausimų dėl direktyvos taikymo. Vienas jų – ką reikėtų laikyti „pagrįstais ir proporcingais“ veiksmais, tikrinant, ar atsiliepimai apie prekes buvo palikti jas iš tiesų įsigijusių vartotojų. Pagal šias nuostatas prekybininkai komentuojančių asmenų turėtų prašyti pateikti pirkimą įrodančią informaciją, tačiau nėra aišku, kokios informacijos pakaktų. Pavyzdžiui, ar užtektų įsigyto produkto nuotraukos, ar ne.
Be to, svetainėse naudojami populiarūs komentavimo įskiepiai dažnai yra kuriami trečiųjų asmenų.
„Tad kyla klausimas, kas būtų atsakingas už komentarų teisingumą – įrankio kūrėjas ar prekybininkas. O galbūt nė vienas iš jų, nes ne prekybininkams reikalavimas užtikrinti komentarų patikimumą netaikomas, o prekybininkai tiesiog galėtų nurodyti, kad komentarų teisingumą užtikrina įrankio kūrėjas“, – dėsto S. Drazdauskas.
Visą straipsnį skaitykite vz.lt
