Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose šiuo metu nuotoliniu būdu suteikiama vos 1–5% visų gydytojų konsultacijų, tačiau tai geras būdas didinti efektyvumą, tad verslas prognozuoja, kad per keletą metų nuotolinių paslaugų dalis galėtų išaugti iki 20% ir tapti rimta alternatyva vizitams į gydymo įstaigas.
Tačiau tam reikia, kad valstybė neįvestų perteklinių barjerų, kliudysiančių plėtoti šią paslaugą. Būtent tokių barjerų verslas įžvelgia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) šiuo metu derinamame įsakymo projekte, reguliuojančiame nuotolinių medicinos paslaugų teikimą.
Advokatė Erika Žigutė, „Sorainen“ Gyvybės mokslų ir sveikatos apsaugos sektoriaus ekspertė, VŽ dėsto, kad įsakymu, kuris įsigaliotų nuo 2021 m. sausio, būtų įteisintas nuotoliniu būdu teikiamų gydytojo paslaugų kompensavimas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir nustatoma lankstesnė nuotolinių paslaugų pacientams teikimo tvarka.
„Šis projektas labai lauktas. Šiuo metu nuotolines medikų konsultacijas Lietuvoje reguliuoja ekstremaliosios situacijos laikotarpiui priimtas įsakymas, o iki ekstremalios padėties tokias paslaugas buvo galima teikti tik labai ribotai. Verslas nerimavo, kas bus pasibaigus ekstremaliajai situacijai, ar nebus sugrįžta prie to, kas buvo, kai nuotolinių paslaugų apimtis buvo arti nulio. Šis projektas suteikia aiškumo dėl reguliavimo ir uždega žalią šviesą gana liberaliai teikti įvairių specialistų nuotolines konsultacijas ir pasibaigus ekstremaliajai padėčiai“, – aiškina E. Žigutė.
Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
