Praėjus metams, kai valstybinės žemės miestuose klausimus sprendžia pačios savivaldybės, o ne Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), Aplinkos ministerija užsimojo perduoti ir kaimiškų vietovių žemę. Ekspertai teigia, kad reforma miestuose nebuvo įgyvendinta visiškai sklandžiai, o kai kuriais atvejais biurokratijos radosi dar daugiau.

Anot jų, žemės klausimų sprendimas savivaldybėms buvo perduotas su pernelyg didele NŽT kontrole, o procesai trunka ilgai, ypač jei kalbama apie didesnius nei 30 a ploto sklypus. O dėl tokių sklypų dažniausiai ir sudaromos sutartys.

O Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, po reformos sako matantis nemažai problemų.

„Pirma, savivaldybėms suteikta laisvė valdyti žemę su „pavadėliu“. Iš esmės daugelį sprendimų priima ne tik savivaldybės, bet ir NŽT. Taigi vietoj vienos institucijos dabar yra dvi, kurios dalyvauja priimant net ir paprasčiausius sprendimus“, – sako jis.

Visą straipsnį skaitykite vz.lt