Sostinės savivaldybės sprendimas išplėsti objektų, kuriems privalomi architektūros konkursai, sąrašą nustebino būstus norinčius greičiau statyti plėtotojus. Architektų atstovas sako, kad itin aktyvioje rinkoje išlieka rizika tokių konkursų kokybei, o miestas laikosi pozicijos, jog skuba nieko gero neatneša.
Balandžio pabaigoje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai sulaukė siurprizo iš miesto savivaldybės. Iki balsavimo taryboje svarstytas reikalavimas rengti architektūros konkursus 10.000 kv. m ir didesniems valstybės lėšomis finansuojamiems administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religinės ir specialiosios paskirties objektams ne centrinėje miesto dalyje, galiausiai po tarybos posėdžio virto reikalavimu, privalomu iš esmės visiems, taigi ir privačiomis lėšomis statomiems, tokio dydžio pastatams.
Simonas Skukauskas, teisės firmos „Sorainen“ advokatas, sako, jog toks sprendimas reiškia, kad konkursus reikės organizuoti kone visiems didesniems nei 5.000 kv. m ploto objektams miesto centre (Senamiestyje, Naujamiestyje, Šnipiškėse ir Žvėryne – VŽ) bei didesniems nei 10.000 kv. m ploto objektams likusioje miesto dalyje.
Priklausomai nuo to, kokios klasės būtų projektas, centrinėje dalyje konkursų gali prireikti namams nuo 30–50 butų, kituose Vilniaus mikrorajonuose – nuo 70–100 butų. Teisininko nuomone, naujoji tvarka ilgins projektų plėtrą, jis taip pat kritikuoja savivaldybę dėl nesudarytos galimybės plėtotojams ir architektams jai pasirengti.
„Bus didžiulis architektūros konkursų skaičius ir apie tai nebuvo plačiai diskutuota su jų rengėjais, architektais, plėtotojais. Man kyla abejonių, ar dėl to nenukentės konkursų kokybė, ar nenutiks taip, kad jiems bus pateikiami 1–2 darbai arba apskritai konkursai neįvyks. Masinis konkursų organizavimas ilgins plėtros terminus: nuo sklypo įsigijimo iki statybos leidimo gali praeiti 2 ar daugiau metų. Tai ypač neigiamai gali atsiliepti būsto rinkai“, – sako S. Skukauskas.
Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
