Nors plėtoti nekilnojamojo turto (NT) projektus valstybinėje žemėje susiruošęs verslas ir neturės mokėti maksimalių mokesčių, vystytojai nuogąstauja, kad jų įsigaliojimui nespės pasiruošti nei verslas, nei valstybė.
Seimas lapkričio pabaigoje nusprendė, kad bendras dviejų dedamųjų tarifas kartu maksimaliai siektų iki 75% – tokį sklypo vertės mokestį turėtų mokėti plėtotojai, norintys maksimalios plėtros iš valstybės nuomojamame sklype.
Pakeitimai, kuriuos dar turės patvirtinti prezidentas, įsigaliotų nuo 2022 m. kovo.
Aušra Mudėnaitė, advokatė, „Sorainen“ partnerė, pažymi, kad nors pokyčiai atneš verslui ir naudos, pavyzdžiui, bus leidžiamas žemės paskirties ar jos naudojimo būdo keitimas, tačiau tuo pačiu sukels nemažai neaiškumų.
„Nėra atsakymo, ką daryti situacijose, kai buvęs pastatas nugriautas ir jo atstatyti nebegalima. Taip pat, ką daryti, kai nuomojamoje žemėje yra nebaigtas statyti arba tiesiog nenaudojamas pastatas, dėl įvairių priežasčių pastato atstatinėti nebėra prasmės ar buvęs pastatas nėra savarankiškai funkcionuojantis“, – mano teisininkė.
Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
