Dauguma Vilniaus senamiestyje, Naujamiestyje ar Žvėryne plėtojamų nekilnojamojo turto (NT) projektų ilgiems metams stoja dėl viešojo intereso gynimo, o bene didžiausia plėtotojų problema tampa keičiami pačių institucijų suderinti ir patvirtinti planai, pastatų vertingosios savybės bei nustatomi papildomi ribojimai projektų rengimo metu.
VŽ rašė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), išanalizavusi teisinį paveldosaugos reglamentavimą ir nusistovėjusią Kultūros paveldo departamento (KPD) praktiką, nustatė, kad nėra reglamentuoti viešojo intereso ir jo pažeidimo identifikavimo kriterijai, neaišku, kaip KPD pasirenka, kuriuo atveju kreiptis į teismą ar prokuratūrą ginti galbūt pažeisto viešojo intereso, o kada ne. Užfiksuota atvejų, kai, esant analogiškoms aplinkybėms, KPD elgėsi skirtingai.
Aušra Mudėnaitė, „Sorainen“ partnerė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (NTPA) valdybos narė, VŽ sako, kad visuomenininkų dėmesio dažniausiai sulaukia istorinės miestų dalys ir saugomos teritorijos. Tai Vilniaus senamiestis, Naujamiestis, Žvėrynas, Kauno senamiestis, Naujamiestis, Žaliakalnis, Klaipėdos senamiestis, Palangos centras, visa Kuršių nerija ir Trakų apylinkės.
„Konkrečių pretekstų puolimui atrandama įvairių. Vienu atveju gali būti kitoks galiojančių dokumentų interpretavimas. Kitu atveju reikalaujama užsienio ekspertų (UNESCO) įvertinimo ir taip atidedamas projektas pusmečiui ar metams. Trečiu atveju deklaruojama, kad ligšiolinis reguliavimas yra nepakankamas, klaidingas ir būtina skubiai nustatyti naujas vertingąsias savybes, kurių negalima pažeisti ir t. t. Pasitaiko atvejų, kai naudojami ir visai su aplinkos ir paveldo apsauga nesusiję argumentai, pavyzdžiui, kvestionuojama valstybinės žemės nuoma“, – sako teisininkė.
Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
