Lietuvoje įmonių tarpusavio skolinimosi apimtis auga sparčiausiai tarp Europos Sąjungos šalių: bankams mažiau noriai finansuojant verslą, šis ieško alternatyvių sprendimų. Įmonių įsipareigojimuose bankų paskolų dalis ir ateityje turėtų mažėti, o kitų įsipareigojimų – didėti.
Lietuvos įmonių sukaupti tarpusavio paskolų likučiai šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, išaugo 16,6 % ir siekė 4,5 mlrd. Eur, rodo naujausi Europos centrinio banko (ECB) duomenys. Tai sparčiausias augimas Europos Sąjungoje (ES). Antrą vietą pagal įmonių tarpusavio skolinimosi apimties prieaugį užima Bulgarija (+15,5 %), trečioji yra Latvija (+15,1 %). Estijoje įmonių tarpusavio skolinimosi apimtis pirmąjį pusmetį padidėjo 6,6 %, kaimynėje Lenkijoje išaugo 1,2 %.
„Vis dėlto Lietuvai reikia daugiau bankų. Nebankinių finansuotojų veikla yra sveikintina, tačiau prireiks daug laiko, kol jie galės visavertiškai patenkinti rinkos poreikius. Žinoma, nemaža dalis subrendusių nebankinio finansavimo bendrovių anksčiau ar vėliau ateis į bankinį sektorių, bet tai greitai neatsitiks“, – sako Augustas Klezys, „Sorainen“ partneris, Finansų ir draudimo sektoriaus grupės vadovas.
Jo nuomone, didžiausia kliūtis naujų bankų sektoriaus žaidėjams ateiti į Lietuvą šiuo metu yra politikų svarstomos iniciatyvos papildomai apmokestinti šią veiklą.
„Neigiamą įtaką daro vien diskusijos apie naujus mokesčius bankams“, – įsitikinęs A. Klezys.
Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
