Dar 2019 m. „McKinsey“ duomenys parodė, kad įmonių valdybos ir įmonės, kuriose užtikrinama lyčių pusiausvyra, pasiekia geresnius rezultatus. O įmonių, kurių vadovų komandų lyčių įvairovė yra aukščiausioje kvartilėje, pelningumas 25% didesnis nei įmonių, esančių žemiausioje kvartilėje.
Leda Iržikevičienė, teisės firmos „Sorainen“ administracijos vadovė, asociacijos „Lyderė“ valdybos narė, teigia, kad jei įmonių skaičiaus augimas Lietuvoje išliktų kaip 2022 m. pradžioje ir siektų po 6% kasmet, o naujų įmonių vadovais lygiomis dalimis taptų vyrai ir moterys, lyčių balanso link judėtume gana užtikrintai – jau 2034 m. moterų dalis vadovaujamose pozicijose siektų bent 40% (laikantis prielaidų, kad egzistuojančios įmonės nėra uždaromos ir lyčių balansas jose išlieka 30%/70%).
„Lyčių lygybė turi didelį teigiamą poveikį ir valstybės BVP – tas poveikis ilgainiui tik didėja ir gali viršyti kitų darbo rinkos ir su išsilavinimu susijusių priemonių poveikį. 2016 m. „European Institute for Gender Equality“ (EIGE) atliktas tyrimas rodo, kad 2050 m. BVP prieaugis vienam gyventojui siektų 10% dėl didesnės lyčių lygybės poveikio. Tad, jeigu lyčių lygybės balansą pasiektume anksčiau, tai Lietuvos ekonomikai teigiamą +10% BVP poveikį būtų galima pasiekti dar greičiau“, – apibendrina L. Iržikevičienė.
Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
