Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šių metų sausio 13 d. priėmė nutartį, kuria suformavo naują Lietuvoje teismų praktiką dėl darbdavio pareigos informuoti ir konsultuotis su darbuotojų atstovais. Tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio kilusiame ginče LAT priėmė mūsų komandos atstovaujamam darbdaviui palankų sprendimą.
Negebėjimas pasiekti bendro susitarimo nereiškia, kad nesilaikoma procedūros
Teismas atmetė darbuotojų atstovų skundą, kad priimdamas sprendimus dėl vidinės tvarkos patvirtinimo ir įmonės struktūrinių pertvarkymų darbdavys netinkamai vykdė Darbo kodekse įtvirtintas informavimo ir konsultavimo procedūras. LAT pasisakė, kad reikiamos informacijos perdavimas darbuotojų atstovams, nuomonių pasikeitimas, dialogas ir netgi tam tikra dalimi atsižvelgimas į kitos pusės pasiūlymus rodo informavimo ir konsultavimosi procedūrų atlikimą. O tai, kad šalys konsultacijų metu nepasiekė bendro susitarimo ar kad darbuotojų atstovai nesutinka su numatomais darbdavio sprendimais, savaime nereiškia informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymo.
Kur yra riba tarp „pakankamo“ ir „nepakankamo“ informavimo ir konsultavimosi?
Darbuotojų atstovų teigimu, informavimas ir konsultavimas neva vyko formaliai, nebuvo atsižvelgta į visus darbuotojų atstovų pasiūlymus ir trūko informacijos. Darbdavys su tokiu darbuotojų atstovų vertinimu nesutiko, argumentuodamas, kad buvo teikta pakankamai informacijos, konsultacijos ir diskusijos su darbuotojų atstovais vyko netgi ilgiau nei reikalauja Darbo kodeksas, be to, buvo atsižvelgta į dalį jų pasiūlymų. Taigi, ginčas iš esmės buvo apie tai, kur yra riba tarp „pakankamo“ ir „nepakankamo“ informavimo ir konsultavimosi, bei kur yra ta riba, kurią peržengus darbuotojų atstovai neturi teisės reikalauti, kad darbdavys sprendimus priimtų tik su darbuotojų atstovų pritarimu.
Klientui atstovavusi komanda
Kelerius metus trukusiame ginče bylą laimėjusiam klientui atstovavo „Sorainen“ advokatės Jurgita Karvelė, Agnietė Venckienė ir advokato padėjėja Juliana Pavilovska.
